2024-11-25

Gruodžio užsiėmimų tvarkaraštis


keli pasikeitimai
skaityti plačiau »

Kodėl joga?

Jogą dažniausiai pradedame praktikuoti ne dėl to, kad ji labai mums patinka ar, kad esame labai nuoširdūs, švarūs ir pan. Dažnas iš mūsų į jogą ateina vedinas smalsumo. O galiausiai su joga pasiliekama todėl, kad joga mus keičia: mūsų nuoširdžios pastangos, atliekant asanas ir kvėpavimo pratimus, vainikuojamos ištverme, aiškesniu mąstymu, protine pusiausvyra, fizine sveikata ir vidine ramybe.

Kai Jūsų kūnas, protas ir siela sveiki, harmoningi, Jūs skleidžiate sveikatą ir harmoniją aplinkiniams; Jūs skleidžiate ją visam pasauliui - ne atsiskirdami nuo jo, o jausdami, kad esate gyvas, sveikas žmonijos kūno organas.

Joga - kelias sveikatos link

Šiuolaikinis gyvenimo ritmas negali neatsispindėti žmogaus sveikatoje. Poilsio deficitas, įtampa, stresas, konservantų gausa maisto produktuose, visa tai gali rimtai pakirsti žmogaus savijautą.

Žmogaus kūnas sudarytas iš gausybės raumenų, besiskiriančių dydžiais ir paskirtimi, tačiau jiems visiems vienodai reikalingas nuolatinis tonuso palaikymas. Šiais laikais egzistuoja daug sportinių pakraipų, skirtų raumenų stiprinimui, vienok ne visos jos tinka kiekvienam žmogui.

Jogos fizinių pratimų sistema ne tik skatina fizinį raumenų tonusą, bet ir sveikatina visą organizmą apskritai bei sustiprina nervų sistemą. Jogos mankšta ir asanos (pozos) padidina lankstumą tempiant raumenis bei sąnarių judesio amplitudę, teigiamai veikia viso organizmo sistemą, o jos atlikimo metodika yra nesudėtinga. Tai suteikia galimybes palaikyti organizmą ir kūno formas ne tik jauniems, bet ir vyresnio amžiaus žmonėms.

Manoma, kad palaikyti visas organizmo sistemas optimalioje būklėje pakanka15-20 minučių per dieną skirti fizinei mankštai. Kas liečia jogos, tai dėl statinių asanų bei lėto judesių tempo, jai reikėtų skirti ne mažiau 30 - 35 minučių per dieną.

Reikėtų pabrėžti, jei vienas jogos užsiėmimas praleidžiamas, tai sekančio užsiėmimo metu būtina prailginti jo laiką, pageidautina sekančią dieną. Tai svarbu palaikant normalų, reguliarų sveikatinimosi ritmą, nuo kurio tiesiogiai priklauso žmogaus savijauta. Reguliarumas - viena iš pagrindinių praktinės jogos taisyklių.

"Jei turite peilį, kuriuo nesinaudojate, kas jam atsitiks? Jis tikriausiai surūdys. Norėdami juo naudotis, turite išgaląsti. Jei peilį galasite nuolat, jis visuomet bus aštrus.

Ar gali šokėjas ar muzikantas, nerepetavęs ištisus metus, surengti gerą koncertą?

Tą patį galima pasakyti apie jogą. Net paties aukščiausio lygio jogas, vos pagalvojęs, kad tikslas jau pasiektas ir tęsti pratybas nėra prasmės, praranda stabilumą. Norėdamas likti stabilus, jis turi tęsti pratybas. Jautrumas turi būti pastovus. Toks jis tampa reguliariai praktikuojant." - BKS Iyengar "Jogos medis", 2006 m.

Sąmoningas noras užsiimti joga skatina entuziazmą bei susidomėjimą judesiais ir asanomis. Vienok būna ir taip, kad pradiniame jogos užsiėmimų etape kai kuriems žmonėms asanos ir judesiai yra nuobodūs, bet po kurio laiko, pastebėjus teigiamus organizmo pojūčius, keičiasi jų santykis su joga.

Pasak jogos filosofijos, kiekvienas žmogus ne tik yra atsakingas už savo sveikatą, bet ir paprasčiausiai privalo būti sveiku.

Joga - lipimas laiptais

Norint išlavinti kurią nors kūno dalį, reikia nukreipti į ją dėmesį arba nervinę jėgą ir kvėpuoti ritmingai, mintyse įsivaizduoti ten siunčiamos pranos paveikslą, tokiu būdu padidinti šios kūno dalies gyvybingumą ir ją ugdyti.

Fizines savybes galima ugdyti tuo pačiu metodu, kaip ir mentalines savybes. Visa tai vyksta pritraukus valią į tas gyvenimo puses, kurios anksčiau likdavo nevalingos. Ypač stipriai valia veikia, kai jos įtampą lydi ritminis kvėpavimas. Ima kisti veido išraiška, gali atsirasti fizinė drąsa ir gerokai gali būti pagerinta bendra asmens charakteristika.

Žmogaus išvaizda, jo veiksmai, eisena atitinka tai, ką jis galvoja. Pasikeitus žmogaus mintims, visa tai būtinai atsispindės jo išvaizdoje ir veiksmuose.

Jogos negalima išmokti vien protu; mokytis jogos reiškia ją ir praktikuoti, jos besimokinantis mokinys turi būti švaraus kūno, stipraus proto, su Siela, nuolat siekiančia gėrio, tiesos ir grožio.

Koks ryšys tarp jogos ir kūrybiškumo?

"Mąstytojai visais amžiais buvo sukūrę įvairiausių teorijų apie tai, kas kūrybiškumo šaltinius maitina, o kas priverčia išdžiūti.

Froidas teigė, kad seksualinės energijos sublimacija žadina menišką temperamentą ir kūrybiškumo impulsą (kundalini joga).

Karlas Jungas joga pasikliovė pačiu neramiausiu gyvenimo etapu, kuris buvo paženklintas didžiausio įkvėpimo.
Dirigentas Leopoldas Stotkovskis pasižymėjęs ypatinga energija, intuicija bei išsiskyręs savitu stiliumi, buvo pasinėręs į savidrausmės reikalaujančią jogą, meditaciją, griežtai ribojo tai, ką valgė ir gėrė.

Greta Garbo jogą priėmė visa širdimi, ji skleidė jogos idėjas draugams bei tapo mokytoja.

Žinomas smuikininkas ir dirigentas Jehudis Menuhinas, susidūręs su dideliais fiziniais bei meniniais sunkumais, įtampa bei dideliu nuovargiu, sutiko Ajengarą, kuris jį mokė jogos. Menuhinas padarė išvadą, kad joga iš prigimties skatino pagarbą gyvenimui, tiesai ir kantrybei.

Jogos galia įkvėpti, rodos, bent jau iš dalies kyla ne iš kažko ypač sudėtingo, o psichologinės įtampos atpalaidavimo bei proto nuraminimo.

Dauguma jogos mokytojų bei joga užsiimančių žmonių žino, jog iš pažiūros vangi mankšta gali staiga sukelti emocinį proveržį. Vienoje savo knygų Melas Robinas rašė, kad nėra neįprastas reiškinys, jei jogos treniruotes pradėjęs lankyti mokinys užsiėmimo pabaigoje staiga pratrūksta dusliais kūkčiojimais bei ašarų upeliais. Keli moksliniai tyrimai parodė, kad joga gali atrakinti pasąmonę bei išlaisvinti ne tik ilgai gniaužtas emocijas, bet ir kitus jausmus bei mintis, vaizdinius ir atsiminimus." - William J. Broad "Visa tiesa apie jogą. Mitai ir realybė", 2013 m.

Joga, kaip ir šamanizmas, praplečia sąmonės ribas ir užmezga ryšį su siela. Viazduotė gali būti laikoma sielos nušvitimo jėga. Kūrybingumas ir vaizduotė glaudžiai susiję. Sąmonei plečiantis, auga ir kūrybingumas. Vienas tantrinės jogos mokymų - mes visi esame neribotai kūrybingi. Joga menininkams tampa stebuklinga priemone didinti kūrybiškumą, sąmoningumą, jautrumą.

Kas yra joga?

Senovės Indijoje joga buvo pripažinta kaip vienintelė fizinės ir dvasinės kultūros praktinė sistema. Pagal šią sistemą žmogus ugdėsi fiziškai, atlikdavo dvasines praktikas, tokiu būdu priartėdamas prie Dievo. Fizinio ugdymo metodas užtikrindavo žmogui puikią sveikatą, mentalinės praktikos disciplinuodavo, o valios ugdymas darė įtaką stabiliam pozityviam požiūriui į save ir į aplinką.

Joga apgaubta paslaptingumo aureole, todėl neretai, net ir mūsų amžiuje, jogos sistema klaidingai pateikiama arba neteisingai interpretuojama. Kaip pavyzdžiui: joga - tai sekta. Be to, labai populiari versija ta, kad pratimai, sudarantys jogos sistemą, pavojingi psichinei ir fizinei sveikatai bei įveikiami tik nedaugelio išrinktujų, atsiribojusių nuo pasaulietinio gyvenimo būdo.

Realiai tokios versijos - tik nuklydimai ir kompetencijos trūkumas.

"Joga yra evoliucijonuojantis mokslas - prie to prisideda visi ją praktikuojantys žmonės.

Aštanga praktika atėjo į Vakarus prieš 37 metus ir nuo tada stipriai paveikė jogos pasaulį. Vos paplitusi, ji sukėlė revoliuciją - žmonės išmoko ne tik stiprintis ir gydytis, bet ir prisiimti atsakomybę už save. Galite būti pasyvus, eiti pas gydytoją ir paprašyti, kad jus išgydytų. Arba galite prisiimti aktyvų vaidmenį ir padaryti būtinus darbus, kad pats išsigydytumėte.

Atsidavę mokytojai ir specialistai ne tik mokėsi naujų formų, bet ir pamažu keisdavo bei papildydavo pratimus. Ir nors tos naujovės virsdavo jų kasdienybe, išlikdavo nepakitę pagrindiniai elementai: užsisklendimas savyje, gilus kvėpavimas, šilumos sukūrimas, pozų tikslumas, taisyklingas asanų sudėliojimas.
Joga - tai senovės lankstumo, jėgos, pusiausvyros, kvėpavimo, gydymo, meditacijos, senėjimo, taikos, užuojautos ir laisvės mokslas. Joga atvira plačiausioms interpretacijoms. Toks ir yra evoliucijos grožis. Kiekvienas gali prisidėti.

Turbūt didžiausias indėlis priklauso mokytojui Krishnamacharyai. Tai jis praėjusiame šimtmetyje pradėjo jogos revoliuciją - į vientisą junginį sutelkęs švento žmogaus kūno, proto ir dvasios elementus, sykiu pripažindamas praktikos svarbą, kurią kiekvienas galime prisitaikyti pagal asmeninius poreikius. Jis pats į jogos pratimus įtraukė įvairių metodų - nuo imtynių iki Vakarų gimnastikos. Iš savo mokytojo jis gavo užduotį - populiarinti jogą. Kad ir kur jis dabar būtų, jogos pasiektas populiarumas jį turėtų priversti plačiai nusišypsoti." - Danny Paradise

"Jogos populiarumas kyla ne dėl to, kad ji padeda numalšinti stresą, o labiau dėl jos gebėjimo pasiūlyti malonų šiuolaikiško gyvenimo papildymą. Ji yra išvaduojanti ir natūrali, sena ir gerai subalansuota - tarsi piliulė nuo civilizacijos pertekliaus, galinti neutralizuoti energiją suryjančio interneto bei perdėto informacijos srauto poveikį, kurį visi jaučiame. Žilos senovės ramybė siūlo naują komfortą." - William J. Broad "Visa tiesa apie jogą. Mitai ir realybė.", 2013 m.

Išmok pasinaudoti joga, kad išstumtum skausmą ir pyktį iš kiekvienos kūno ląstelės, iš ten, kur visa tai susikaupę. Fizinio aktyvumo joga, sutelkta į vidų ir tikslingai nukreipta į sąmoningumą. Viso to tikslas - transformacija už takelio ribų.

Koordinacija, kvėpavimo derinimas su judesiu, koncentracija, ištvermė, lankstumas, judesių kultūra, gera fizinė ir emocinė savijauta... tai joga.